Šiame straipsnyje paaiškinama, kuo skiriasi Europos Sąjungos valstybės ir trečiosios šalys, kokios teritorijos laikomos ES dalimi.
Europos Sąjunga
Europos Sąjunga (ES) – tai ekonominė ir politinė 27 Europos valstybių sąjunga. Šios valstybės bendradarbiauja muitų, prekybos, judėjimo laisvės ir kitose srityse.
ES valstybės narės: Airija (IE), Austrija (AT), Belgija (BE), Bulgarija (BG), Čekija (CZ), Danija (DK), Estija (EE), Graikija (GR), Ispanija (ES), Italija (IT), Kipras (CY), Kroatija (HR), Latvija (LV), Lenkija (PL), Lietuva (LT), Liuksemburgas (LU), Malta (MT), Nyderlandai (NL), Portugalija (PT), Prancūzija (FR), Rumunija (RO), Slovakija (SK), Slovėnija (SI), Suomija (FI), Švedija (SE), Vengrija (HU) ir Vokietija (DE).
Nežemyninės ir užjūrio ES teritorijos
Kai kurios ES valstybės turi užjūrio teritorijų, kurios laikomos neatskiriama ES dalimi (jos vadinamos atokiausiais regionais). Tai:
- Martinika, Gvadelupa, Prancūzijos Gviana (Prancūzijos užjūrio departamentai)
- Sen Martenas (Prancūzijos užjūrio bendruomenė)
- Majotas ir Reunjonas (Prancūzijos užjūrio departamentai Indijos vandenyne)
- Madeira ir Azorai (Portugalijos autonominiai regionai)
- Kanarų salos (Ispanijos autonominis regionas)
Šios teritorijos yra ES dalis, todėl jose galioja ES teisė ir taisyklės.
Trečiosios šalys
Terminas „trečiosios šalys“ Lietuvos teisėje pradėtas taikyti Lietuvai įstojus į ES. Juo vadinamos visos valstybės, kurios nėra ES narės.
Trečiųjų šalių sąvoka nėra ta pati, kas „Trečiasis pasaulis“ – ji nereiškia ekonomiškai silpnų valstybių. Trečiosioms šalims priskiriamas visas pasaulis, išskyrus ES.