Logo
Logo
Nauja

Prekių muitinė vertė

Paskelbta:

Prekių muitinė vertė – tai pinigų suma, nuo kurios apskaičiuojami muito ir importo PVM mokesčiai. Nuo prekių muitinės vertės  priklauso mokėtini mokesčiai, importo kvotų taikymas, licencijų poreikis ir kiti su tarptautine prekyba susiję sprendimai.


Kas yra prekių muitinė vertė ir kam ji reikalinga

Prekių muitinė vertė – tai reali ekonominė importuotos prekės vertė ir ji  yra:

  • muito ir PVM apskaičiavimo pagrindas
  • rodiklis, naudojamas nustatant importo kvotas, išduodant licencijas
  • kriterijus sankcijoms, statistikai ir muitinės kontrolės priemonėms taikyti

Prekių muitinė vertė turi būti pagrįsta dokumentais ir atspindėti visą faktiškai sumokėtą ar nustatytą mokėtiną sumą už prekes.


Pagrindinis būdas nustatyti prekių muitinę vertę yra sandorio vertė

Pagal Sąjungos muitinės kodekso (SMK) 70 straipsnį, prekių muitinės vertės pagrindas yra prekių kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į ES.

Prekių kaina prireikus tikslinama pridedant kai kuriuos papildomus kaštus (SMK 71 str.), pavyzdžiui:

  • komisiniai (išskyrus pirkimo komisinius) ir tarpininkavimo išlaidos
  • talpyklų ir pakavimo išlaidos
  • pirkėjo nemokamai ar pigiau pateiktų medžiagų, įrankių ar paslaugų vertė
  • licencijų ar patentų mokesčiai
  • prekės transportavimo, draudimo bei krovimo išlaidos iki atvykimo į ES

Kai kurios išlaidos neįtraukiamos į sandorio vertę (SMK 72 str.), pavyzdžiui, vidaus transporto išlaidos ES teritorijoje ar importo mokesčiai.


Kada sandorio vertės metodas netaikomas

Jeigu prekių muitinė vertė negali būti nustatyta pagal sandorio vertę (pavyzdžiui, nepateikta komercinė sąskaita faktūra, nemokamai teikiamos prekės ir kt.), tuomet vertės nustatymui nuosekliai taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai (SMK 74 str.):

  • tapačių prekių vertės metodas
  • panašių prekių vertės metodas
  • dedukcinis metodas
  • apskaičiuotosios vertės metodas
  • alternatyvusis metodas

Kaip nustatoma prekių muitinė vertė nemokamai tiekiamoms prekėms

Kai importuojamos nemokamai tiekiamos prekės (pavyzdžiai, dovanos, reklamai skirtos prekės ar prekės pakeitimui ar kt.), jos nėra pardavimo objektas – todėl jų įvertinimui negalima taikyti sandorio vertės metodo. Tokiu atveju, prekių muitinė vertė nustatoma nuosekliai taikant kitus (antrinius) muitinio įvertinimo metodus.

Tikslas – nustatyti prekių kainą, kuri būtų buvusi sumokėta, jeigu prekės būtų parduotos.

Svarbu. Muitinės deklaracijoje nurodomas sandorio pobūdis negali būti pirkimas – pardavimas.


Jei nemokamai tiekiamos prekės siunčiamos kartu su kitomis prekėmis

Tokiu atveju muitinės deklaracijoje galima nurodyti:

  • prekes už kurias yra sumokėta ar nustatyta mokėtina prekių kaina – kaip įprasta
  • nemokamai tiekiamas prekes – kaip atskiras prekes, naudojant kitus (antrinius)  muitinio įvertinimo metodus

Kaip deklaruoti dovanas ir reklamai skirtas prekes

Dovanos, reklamai skirtos prekės ir simboline kaina įkainotos prekės gali būti:

  • nurodomos toje pačioje sąskaitoje faktūroje  kartu su prekėmis už kurias sumokėta
  • nurodomos atskirose sąskaitose
  • pažymimos kaip „tik muitinės tikslams“ (pvz. „for customs use only“)

Svarbu. Šių prekių muitinė vertė visada nustatoma taikant ne sandorio vertę, o kitus (antrinius) muitinio įvertinimo metodus.


Ar būtina muitiniam įforminimui pateikti sąskaitą faktūrą

Sąskaita faktūra yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis nustatoma importuojamų prekių muitinė vertė. Jei jos nėra, turi būti pateikiami lygiaverčiai dokumentai, o jų nepateikus – taikomi kiti (antriniai) prekių muitinės vertės nustatymo metodai.

Importo mokesčiai apskaičiuojami nuo importuojamų prekių muitinės vertės. Dažniausiai ši vertė nustatoma pagal komercinę sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina už prekes.

Sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta:

  • prekių pardavėjas ir pirkėjas, jų rekvizitai
  • sąskaitos numeris, išrašymo data
  • pakrovimo ir pristatymo sąlygos
  • transporto rūšis ir mokėjimo sąlygos
  • išsamus prekių sąrašas, pavadinimai, kiekiai, vieneto ir bendra kaina
  • nurodyta bendra prekių vertė ir nuolaidos
  • šalių parašai ar patvirtinimas

Sąskaita faktūra pateikiama kaip dokumentas, papildantis deklaraciją ir pagrindžiantis deklaruotą sandorio vertę (SMK ĮA 145 str.)


Ar muitinei galima pateikti kitus, prekių kainą pagrindžiančius, dokumentus

Jei prekės parduotos, bet sąskaita faktūra neišrašyta, muitinei turi būti pateikti dokumentai, kuriuose yra tokia pati esminė informacija kaip sąskaitoje faktūroje.

Tai gali būti:

  • pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje aiškiai įvardintos sandorio sudarymo sąlygos
  • užsakymo, kuris apmokėtas, patvirtinimas
  • mokėjimo dokumentai, jei juose aiškiai nurodytos prekės ir mokėjimo pagrindas

Svarbiausia, kad dokumentuose būtų aiškiai nurodyta:

  • kas, kam ir už kokią kainą pardavė
  • kokios prekės, kokiais kiekiais buvo įsigytos
  • kokios pristatymo ir mokėjimo sąlygos

Jei nepateikiamas joks prekių kainą pagrindžiantis dokumentas

Sandorio vertės metodas netaikomas, jeigu nepateikiama:

  • komercinė sąskaita faktūra arba
  • dokumentai, pagrindžiantys pirkimą ir kainą

Tokiu atveju privaloma taikyti kitus (antrinius) muitinės vertės nustatymo metodus, nurodytus SMK 74 straipsnyje:

  • tapačių prekių metodą
  • panašių prekių metodą
  • dedukcinį metodą
  • apskaičiuotosios vertės metodą
  • alternatyvųjį metodą

Svarbu. Kitų (antrinių) muitinės vertės nustatymo metodų taikymas gali lemti didesnę prekių muitinę vertę nei faktiškai mokėta kaina, jei ji būtų buvusi žinoma.


Nuolaidų taikymas

Sąskaitoje faktūroje nurodyta prekių kainos nuolaida ne visada gali būti pripažįstama, nustatant prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti nuolaidos pobūdį.

Viena iš sąlygų, nuolaidos suma mažinti faktiškai sumokėtą arba nustatytą mokėtiną kainą, yra reikalavimas, kad nuolaida turi būti susijusi su konkrečiomis importuojamomis prekėmis.

Nuolaidos pobūdis turi būti pagrįstas dokumentais ar kita informacija, kuri paaiškina, kodėl kaina sumažinta.

Kainos mažinimas dėl nuolaidos galimas, jeigu:

  • tuo metu, kai priimama muitinės deklaracija, pirkimo - pardavimo sutartyje numatytas jų taikymas ir jų suma
  • nuolaida susijusi su deklaruojamomis prekėmis
  • nuolaidos suteikimo sąlygos žinomos muitinės deklaracijos pateikimo metu

Kainos mažinimas dėl nuolaidos negalimas, jeigu:

  • nuolaidos, gautos už ankstesnius pirkimus (pvz., lojalumo taškai, reward credit) ir nėra susijusios su dabartine siunta
  • pasiūlymas dėl nuolaidos gautas po muitinės deklaracijos įforminimo

Pavyzdžiui jeigu nuolaida atsirado dėl ankstesnių pirkimų (pvz., „užsakyk už 200 €, gauk 20 € nuolaidą kitam užsakymui“), ji nepriimtina muitinės vertės mažinimui, nes  nėra susijusi su šiuo metu deklaruojama preke ir  realia mokėtina kaina. 


Kokie dokumentai pateikiami nuolaidai pagrįsti

Jeigu sąskaitoje faktūroje matoma nuolaida, kuri gali kelti abejonių, reikalinga pateikti papildomus dokumentus ar informaciją kuri patvirtintų:

  • pagrindžiančias nuolaidos suteikimo sąlygas
  • faktą, kad nuolaida tiesiogiai taikoma būtent šioms importuojamoms prekėms
  • taikomos nuolaidos sumą

Galimų pateikti  dokumentų ir informacijos pavyzdžiai:

  • pirkimo–pardavimo sutartis
  • užsakymo patvirtinimas
  • komercinis pasiūlymas, kuriam pirkėjas pritarė
  • elektroninis susirašinėjimas, kuriame pateikiama informacija apie  susitariamą su pardavėju dėl nuolaidos, jos dydžio ir suteikimo sąlygų
  • išankstinio apmokėjimo sąskaita
  • apmokėjimo dokumentas (banko išrašas, grynųjų pinigų priėmimo kvitas ir kt.)

Elektroninėse parduotuvėse taikomos nuolaidos gali būti labai įvairios – kuponai, lojalumo taškai, „reward credit“, „voucher“, nuolaidų kodai ir kt.

Savalaikis dokumentų bei informacijos pateikimas padeda nustatyti teisingą prekių muitinę vertę ir išvengti  papildomo jos koregavimo.


Elektroninėje prekyboje populiarių nuolaidų aiškinimas

Elektroninės prekybos praktikoje dažnai taikomos įvairios nuolaidos, kuponai, atlygio (angl. reward) sistemos ir lojalumo programos. Ar į sąskaitoje faktūroje nurodytą kainos sumažinimą gali būti atsižvelgta, nustatant importuojamų prekių muitinę vertę, priklauso nuo konkrečių nuolaidos suteikimo sąlygų ir jos prigimties.

Kiekvienu atveju vertinamos vadinamosios nuolaidos ar atlygio formos, sąskaitose faktūrose ar elektroninėse prekybos platformose dažnai įvardijamos kaip:

  • „coupon“
  • „voucher“
  • „discount“
  • „reward“
  • „loyalty credit“ ir pan.

Svarbu turėti informaciją ar įrodymus, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu ir kada nuolaida suteikta.

Remiantis Europos Komisijos Muitinės ekspertų grupės Muitinio įvertinimo pogrupio parengto Muitinio įvertinimo kompendiumo 8 komentaro (2 dalis) nuostatomis, kainos sumažinimas (įskaitant taikant nuolaidų kuponus ar sertifikatus) muitinio įvertinimo požiūriu gali būti laikomas priimtina nuolaida, jeigu jis yra tiesiogiai susijęs su importuojamomis prekėmis ir egzistuoja sutartinė teisė gauti tokią nuolaidą.

Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) Muitinio įvertinimo techninio komiteto Patariamojoje nuomonėje Nr. 8.1 pabrėžta, kad specialiosios nuolaidos ar atlygio formos gali būti taikomos tik toms siuntoms, su kuriomis jos yra tiesiogiai susijusios.

Patariamoji nuomonė 8.1 aiškina situaciją, kuomet tam tikras už ankstesnes vykdytas transakcijas gautas atlygis ar taškai (analogija – lojalumo kreditai) pritaikomi vėlesniems pirkimams. Muitinio įvertinimo techninis komitetas pasisakė, kad tokio už ankstesnius prekių pirkimus gauto atlygio ar taškų suma sudaro faktiškai sumokėtos / mokėtinos kainos už vertinamas prekes dalį ir prekių muitinė vertė minėta suma negali būti mažinama.


Antrinių muitinio įvertinimo metodų deklaravimo pokyčiai nuo 2026 m. sausio 15 d.

Nuo 2026 m. sausio 15 d. įdiegtas papildomas Mokesčių apskaičiavimo ir patikros sistemos iMAPS, veikiančios kartu su Išmaniąja muitinės deklaracijų apdorojimo sistema iMDAS, funkcionalumas.

Šis funkcionalumas taikomas tais atvejais, kai prekių muitinė vertė nustatoma antriniais muitinio įvertinimo metodais ir muitinės deklaracijoje naudojami importuotų prekių muitinės vertės nustatymo metodų kodai „2“, „3“, „4“, „5“ arba „6“.

Tokiais atvejais iMAPS sistema automatiškai apskaičiuoja (ar perskaičiuoja) importo mokesčius pagal šias taisykles:

  1. Muitas apskaičiuojamas ne nuo sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės kainos bei muitinę vertę patikslinančių pridedamų/atimamų sumų, tačiau nuo muito pagrindo (mokesčio rūšies kodas „A00“), kurį pateikia deklarantas arba kuris nustatomas muitinės sprendimu perskaičiuojant muitinę vertę
  2. Statistinę vertę pateikia deklarantas ir ji turi atitikti muito pagrindo (mokesčio rūšies kodas „A00”) ir nustatant statistinę vertę pridedamų bei neįskaitytinų elementų sumą
  3. Jeigu deklaracijoje deklaruojamos kelios prekės su skirtingais muitinio įvertinimo metodais, esant muitinę vertę patikslinančioms pridedamoms/atimamos sumoms, jos bus padalintos proporcingai kiekvienai prekei pagal neto masę, bet pridedamos/atimamos tik prie tų prekių vertės, kurių muitinės vertės nustatymo metodo kodas yra „1“, o nepridedamos prie prekių verčių, kurios deklaruotos antriniais muitinio įvertinimo metodais

Teisinis reglamentavimas


Šioje svetainėje naudojami slapukai

Mes naudojame slapukus, kad pagerintume jūsų naršymo patirtį, teiktume suasmenintą turinį ir analizuotume srautą. Spustelėdami 'Sutinku', sutinkate su slapukų naudojimu.